Vakar žiūrėjau į aksolotlį.
Liūdną tokį, plačiaburnį.
O šiandien SAS'as skraidina į Kiniją.
Katinas tingiai išsidrėbęs
Ant klaviatūros.
Na tai kas, kad pieštas.
Užtat storas!
Nukritę medžių lapai
Iš po lietaus slidūs
Užlipęs - pasigailėsi.
Ančiasnapis neperka aliejaus.
Kam jam? Jis juk ančiasnapis.
o štai ir dar vienas sakinys
pribiro
miniatiūrų
kaip pleiskanų
ant juodo vilnonio
megztinio. Nė kiek nė
geriau už potvynį ilgų
sunkiasvorių eiliukų. Netgi
labiau erzina. Daryk ką nors gi,
Webmasteri, arba ne, bet tada čia
ir nelabasis kojas išsisukios, ne tik aš.