Tikėkimės, kad jie nesusipykę...

Šiandien lyja... Mažų, šaltų lašelių pavidalu vanduo krenta iš žydrojo dangaus. Sakai, meluoju?!... Na, taip, meluoju! To dangiško mėlynumo dabar nėra... Dangus pilkas. Bet dėl lašų nė kiek neklystu. Jie tikrai šalti. Kaip ledas žiemą būna šaltas, taip ir jie... Tarsi ašaros! Tie lašai maži ir skvarbūs lyg ašaros. Tau juk tikrai nemeluočiau, sakau tiesą.
O gatvė visa šlapia nuo to žaidžiančio lietaus. Bet man ji atrodo liūdna. Būna juk, kad gatvė per lietų juokiasi ir krykštauja. Tai atsitinka tada, kai kartu su lietaus lašais žaidžia saulės spinduliai. Bet... šiandien gatvė liūdna - saulės juk nėra.
Žmonės dabar negražiai kalba. Jiems nepatinka ietus ir jie jį keikia, peikia įvairiausiais žodžiais. Jie dangaus lašeliais nesidžiaugia, o gal nemoka to daryti?... O, kad ir mokėtų, argi gatvei nuo to būtų linksmiau? Manau, kad ne, juk saulės spinduliai vistiek nežaidžia šiandien su lietaus lašais...
Tikėkimės, kad jie nesusipykę... :)