Suklostavau palangėj dieną,
O saulę taip išdalinau,
Kad ją matyčiau ir lytėčiau
Kiek tik įmanoma dažniau.
Ir čia visai ne lango triūsas-
Dėžė, kaip ir visų kitų,
O ir langai į vieną pusę,
Nors jų tik porą teturiu.
Tik aš dažnai vartau tas klostes-
Ryte – paviršiuje gelsva,
Pietų metu pati pavirsta
Senų užuolaidų spalva.
Į vakarą krauju pasrūva
Dienos klostuota apačia
Ir sukrenta į vieną krūvą
Didžiųjų smulkmenų našta