Apie naktį

Paslaptimi pražydus šaltai lelijai
Nykstančioj tamsoj,
Jūros gelmėj užsidegs jonvabaliai
Spindinčiu auksu,
Ir mįslingam šviesos šešėliui
Nukritus ant žemės,
Po pievas pabirs šnabždesiai.
Nematoma ranka suvels
Medžiams plaukus,
Ir muzika žolės karalių
Pasklis tarp tavo pirštų,
Suduš rožinis stiklas paliestas
Liūdesio kardu,
Ir perlų lašai nuriedės ant jo šukių.
Neužmirštuolių pumpurai prabilę
Saldžia tyla
Švelniai pakvies į svajonių guolį,
O Naktis realybę lieps palikti už durų...
kol krauju nusidažys rytai...