moralas

sėdėjau aš virtuvėj ir žiūrėjau į besislepiančią gyvalazdę (tokis vabalas). ir ėme man filosofinės mintys į galvą lyst.... ir aš pagalvojau, koks graudus gyvenimas, kai visą jį praleidi akvariume (ir dar sausame, antraip bent sutrumpėtų tas varganas gyvenimelis iki kelių minučių), bandydamas apsimesti pagaliu, kad tavęs nieks nesumedžiotų, o ateina Austėja gert arbatėlės, ir pasišlykštėjus klausia, ar jis bent juda... nejuda, stengiasi, sakau, ir neįsivaizduoja, kad net skraidančio ar šokinėjančio lubom, jo niekas nevalgytų už jokius pinigus....
o  moralas......... o aš kelias dienas mąsčiau, koks galėtų būt moralas, ir nemanykit, kad nesumąsčiau, tiesiog nei vienas iš tų moralų netiko man, o aš juk žinau, kad tokios istorijos rašomos veikėjo dvasinei būsenai išreikšti, o ir gyvenime lenda į akis, tarsi norėdamos ką nors pasakyti, ir dažniausiai, pasako labai daug...
taigi aš susimąsčiau, koks moralas to, kad ši istorija man nieko nesako.........
ir tada apsiverkiau.
nes mane vakar paliko.