Rašyk
Eilės (72041)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10320)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







V (XV).
Kaip sėjėjas mosuodamas rankomis salėje į mane artėjo Lietuvos ambasadorius. Gerai nusiteikęs iš tolo šypsojosi. Šiandien turėjome pradėti kultūros ir meno skyrių. Svarstyti ir derinti.
Darbas slinko lėtai. Kiekviena į anglų kalbą išversta mintis įgaudavo visai kitokį atspalvį. Mūsų sena įvairialypė kultūra pasauliui buvo menkai žinoma. Reikėjo įtvirtinti bendruose įstatymuose jos senas, su liaudies menu susijusias tradicijas. Ir senos dainos, o ypač sutartinės, ir juostų audimo menas, ir audimo raštai, ir liaudies meistrų drožiniai, ir juodoji keramika, ir kalvių dirbiniai – viskas svarbu. O mūsų archeologų radiniai! O mediniai ir geležiniai kryžiai, kalvių išpuošti saulutėmis! Tos saulutės juk iš senos pagonių ar net arijų tradicijos. O medinės bažnytėlės! O pilys ir piliakalniai! O muziejai, pripildyti įdomiausių dalykų! O kraštovaizdis, apipintas upių ir upelių, liūliuojamas ežerų, išdabintas miško juostų, Nidos kopų. Viską svarbu aptarti, įvertinti, smulkiai aprašyti kultūros ir meno skyriuje. Gerai, kad turime Oksforde anglų kalbą krimtusią Agnę. Ji greitai susigriebia, kur, ką ir kaip sudėlioti, priderinti. Tik gaila, kad  gerai jau nebemoka gimtosios kalbos… Pats, be teisės, baigęs ir kalbotyrą iki smulkmenų visko glaistyti neturiu kada, bet kai Agnė nukrypsta į kraštutinumus ir atsiranda neaiškių spragų, tenka.

Ambasadoriui trumpam išėjus, likau jį pakeičiantis asmuo. Kaip tik tuomet salėje imta svarstyti konstitucijos baigiamoji dalis. Buvo suteikta teisė išsakyti savo nuogąstavimus. Atėjus metui kalbėti, ambasadoriaus salėje nesimatė. Nuėjau į tribūną. Susikaupęs ir įkvėpęs oro, prakalbau:
„Ponios ir ponai, man atrodo, kad svarstant mūsų visų bendrus konstitucijos reikalus, mažai kalbėta apie kalbą – žmonių garsinės raiškos priemonę. Be jos neturėtume bendravimo galimybės. Ji tarsi mus jungianti motina, neleidžianti pernelyg nutolti nuo savęs ir namų. Kalba yra kiekvieno žmogaus šaknys ir gyvybės syvai, maitinantys ir gaivinantys sielas, kai jos išsausta nuo svetimo vėjo pustomo smėlio, kai akis kaip plėnys užpila svetimos žemės vaizdai.  Svarbu puoselėti ir saugoti gimtąją kalbą. Juolab kai ji – pati seniausia pasaulio kalba, ant kurios pagrindo susikūrė visų čia esančiųjų kalbos. Galbūt nežinote, kad jūsų protėviai prieš daugelį amžių kalbėjo indoeuropiečių prokalbe, labai panašia į lietuvių kalbą, kuria šiuo metu dar kalba mano gentainiai. Taigi seniausia pasaulio kalba mus visus jungia kaip žmones, grįžtančius į savo šaknis. Tad saugokime jas kaip pagrindą, ant kurio stovime ir nužengiame į pasaulį… Ir sena ankstesnioji kultūra ir religija, kuri buvo paniekinta ir sutrypta kryžiuočių, su ginklu stojusių įtvirtinti naujos tikybos ir nušluoti to, kas neparanku… Visa tai reikėtų įvairiapusiškai ištyrinėti. Tokias skriaudas galėtų padėti atpirkti dabartiniai Vatikano ir Slaptojo prūsų archyvo vadovai, leidę išsiaiškinti mūsų tautos praeitį ir atkurti ištrintus istorijos, religijos ir kalbos gyvavimo tarpsnius. Dar ir Ispanijos, Italijos, Švedijos, Lenkijos bei Rusijos archyvai. Mūsų šaliai tai būtų labai svarbu kiek įmanoma detaliau ištirti savo istoriją. Priverstinis pagonybės naikinimas pažeidė pasaulio pusiausvyrą. Susikūrė islamas, kuriame yra daug ir pagonybės tradicijų liekanų. Kai kuriomis iš jų manipuliuojama tarpusavyje kurstant tautas, jos panaudojamos kitatikiams naikinti ir pasauliui supriešinti. “

Salė iš pradžių nuščiuvo, stojo tyla, o paskui nugriaudėjo ovacijos. Visi sustojo ir skubėjo mane sveikinti: spaudė ranką, šypsojosi. Buvau dėmesio centre.
Po tokios atpalaiduojančios iškrovos vėl kibome į darbą. Pajutau pasitaikius progai atlikęs pareigą savo kalbai ir valstybei. Man šiandien sekėsi… Pirmą kartą pajutau pasitenkinimą. Galėsiu rimtai gvildenti rašomos knygos problemas, su dar didesniu užsidegimu kibti į darbą…
2004-03-27 03:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-27 18:41
ašarų_puodelis
Pradzia man buvo įdomi,bet kuo toliau tuo man darosi neįdomiau(autorės prašau neįsižeisti)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-27 12:46
Nyarlathotep
Antras paragrafas man primena vieną anekdotą, apie studentą, kuris nemokėdamas konkrečios temos, ją suveda visai į kitą. Bet pradėkime viską iš eilės.
1 sakinys -> man norėtusi po rankimis kablelio. 
"Šiandien turėjome pradėti kultūros ir meno skyrių. Svarstyti ir derinti. " -> "Šiandien turėjome pradėti svarstyti ir derinti kultūros ir meno skyrių. "
Sekantis paragrafas yra šiek tiek keistas. Visų pirma, miškai, kopos, ežerai nėra kultūros paminklai ar tradicijos. Na, užpustyti Nidos kaimeliai - paminklas. Bet tai reikia apie juos konkrečiai kalbėti, o tai išjuoktų, jei apie miškus kultūros skyriuje kalbėtų. "O mūsų archeologų radiniai!" - archeologų radinių istatymai yra nustatyti visose šalyse. Bendru atveju apie juos atskirai kalbėti nė nereikia. O konkrečius atvėjus jus vardinate atskirai (keramika, etc). Tas pats yra ir su muziejais - šie istatymai nėra unikalūs, juos gali tekti modifikuoti tik atskirais,retais specifiniems muziejams (gal pvz koks akmenų muziejus yra nenumatytas įstatymuose, bet ne etnografiniai) .
Kuo puikiausiai įsivaizduoju, kad bus kalba nepatenkintų - nelogiška, kad valdininkas su niekuo nesuderinęs pasako kalbą parlamente.
"Mūsų šaliai tai būtų labai svarbu..." - šiuo atvėju tai nereikia. "Priverstinis pagonybės naikinimas pažeidė pasaulio pusiausvyrą." - labai abejoju, ar tai korektiškas teiginys parlamente, kurį sudaro gana katalikiškos valstybės. Tai maždaug tas pats, kas pasakyti, jog jūsų proseneliai buvo mano prosenelių žudikai, ir jūs kalti dėl visų nelaimių. "Susikūrė islamas, kuriame yra daug ir pagonybės tradicijų liekanų." Islamas susikūrė ne iš išnaikintos pagonybės liekanų. Sakyčiau, šiuolaikinėje katalikybėje ne mažiau - perimtos dauguma senų pagoniškų švenčių, net žymi dalis dievų integruoti kaip šventieji. Kaip ir anksčiau minėjau, priemimas, kad lietuvių kalba yra tas pats, kas indoeuropiečių - nei korektiškas, nei visiškai teisingas. Beje, Vengrų  kalba - ne indoeuropiečių. Taigi, negalima kalbėti, kad visų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-27 12:30
Verdi
Gal ir įdomus romanas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą