... kai dėl kažko pasaulis
vėlei eis iš proto,
ir, kai seniai, seniai
manęs nebus,
bus lapkričiai,
r u d u o - - - ir lietūs
bei tolių pilkuma,
parimus į miškus - - -
bus amžinam rate
kalbėjimas pro laiką –
pro laiką
žodžiais ir širdim - - -
kai dėl kažko pasaulis
vėlei eis iš proto –
eis paklydimais
užmerktom akim ...
as manau, kad eilerastis, kad ir koks bebutu turetu suvirpinti sirdele:) jame nebutinai turi buti grieztas rimas ar literaturiniai nukrypimai, neeiliniai zodziai, jis gali buti paprastas, taciau kazkuo nepamirstamas...:) o sis man lb patiko:) ypac tos eilutes kur.. "kai del kazko pasaulis velei eis is proto..."
išmintigas, vientisas, suręstas meistriškai: ir pamatai tvirti, ir stogas neleidžia, žodžiai gerai dėliojas, kai kartoji juos mintyse, tik gal pernelyg pilkas kaip tie toliai... vis tokie patys...
geras, geresnis, geriausias... varžybos, ar kas čia? net nežinau, kaip įvertinti. taip ir svyruoju tarp 3 ir 5, svyruoju.
:)
Yra vaizdas, yra mintis, labai abstrakti, būtent ta abstrakcija ir stabdo: dėl kažko, seniai seniai... Nežinau, bet man norisi konkretumo... Tačiau kūrinys gali būti ir abstraktus...