Apie reliatyvumą

Vieną dieną madam Mišukovai, Mišukovui, Žygimantui ir Augustui gimė sūnus.
Visi labai nustebo ir ėmė galvoti naujagimiui vardą. Žygimantas ir Augustas siūlė pavadinti Barbora ir Radvilaite (šmaikštuoliai), madam Mišukova Žygimantu ir Augustu, Mišukovas – Mišukovu. Mišukovo niekas neklausė. Taip ir susiginčijo. Besiginčijant du Juozapo sūnūs spėjo nueiti šunkeliais ir gimti iš naujo, o trečiasis nebuvo Juozapo sūnumi, pasikeitė keturios Mišukovų, Žygimantų ir Augustų kartos. Baigė degti užuolaidos. Galiausiai naujagimiui atsibodo laukti, jis užaugo ir tapo Poltergeistu.

Žygimantas: O poltergeistų nebūna.
Poltergeistas: Be abejo nebūna, juk jūs traukinio nelaukiate iš savo nebūties į mano nežinojimą.
Madam Mišukova: Išeitumėt geriau grynu oru pakvėpuoti ar į operą.
Poltergeistas: Išeičiau, tačiau matote, manęs nėra. Yra buitis. Aš jos neegzistuojanti simbolika.
Madam Mišukova: Fui.

Kitą kartą madam Mišukova įsigijo naujus šunis, kurios galėjo vadinti, kaip tik jai patiko.

Poltergeistas: Be galo malonu susipažinti. Jūs kas? Haliucinacija?
Augustas: Au.