Iki trečios lijo .
Po trečios pustė sausainėliais
Iš gretimos kepyklos.
Pavakare lietus persisunkė per visus miesto gyventojus
Ir privertė visus garuoti,
Nusekė rudą katę iki bulvaro galo,
Aplenkė pernelyg žalią upės krantą
Ir subėgo į skylutes
Dėžutėje nuo šprotų.
[Turėjau penkias sidabrines monetas, o reikėjo nupirkti patefoną ir gabalėlį sviesto]
Apelsinai iš Alžyro.
Lygiai penki sluoksniai pudros ir juodai vedžioti antakiai
Slėpė jos drovumą.
Daržovių pardavėjas nuraudęs
Kukliai timpčiojo už petnešos.
O damos iš Putpelių gatvės
Kulniukas įstrigo į grindinį
Todėl ji liko ten stovėti
Iki judviejų vestuvių
Galiausiai ji pradėjo vogti riešutus
Nuo prekystalio
Ir jis ją paliko vieną.
Po to ji ilgai kvepėjo tik jo kvapu.
[Iš ryškiai oranžinių žievelių trykšta apelsininis rūkas, kuris nusėda palei skruostus ir apsimeta pavasariu]
Tulpės nužydėjo per anksti
Tačiau negrės moterys,
Lygiai tada išeina aikštėn
Basom kojom pasivaikščioti
Po juodžemį parke.
Jos paslepia subtiliai aštrų odos kvapą,
Todėl jų nematyti.
Dažniausia viena jų šoka į upę
Ir plaukia pasroviui kol
Užuodžia šokoladą
Iš parduotuvėlės.
Tada greičiausiai nuskęsta iš meilės.
[Sako jos karoliai buvo iš dramblio kaulo ir ji dievino kartų upės vandenį]
Kai didžiulės lempos apšviečia
Miesto aikštę taip,
Kad šešėliai kristų ant langų tiems,
Kurie nekenčia smuikininkų ir balintos kavos,
Senyvo amžiaus poniutės su baltais šuneliais
Eina pasivaikščioti.
Renkasi palei fontaną
Drėkina rankas
Lūpas
Galiausiai įbrenda iki pusės
Būna staigiai visos nutyla
O paskiausiai ima karksėti
Kaip paukštukai
[Senas paukštukas vakar nutūpė lesyklėlėje ir iš trupinių sulipdė kėdutę]
Aukštyn kyla šiluma
Žemyn leidžiasi apykaklės didesnės už jų savininkus
Aukštyn kyla nuotaka blizgančiais bateliais
Žemyn leidžiasi dvylika stiklinių kamuoliukų
Aukštyn kyla šinšilas iš mano lentynos
Žemyn šiąnakt leisis
Moteris, kuri jau keli metai vaikšo tik pirmyn arba atgal
Visiškai neskaito poezijos.
Ji siuvėja
Įsimylėjusi šilką.
[Galiausiai jai pasidarys taip liūdna, kad teks išskristi]
Palengva visas miestas susisuko į didelį gniužulą
Ir ėmė garsiai urgzti - -
heh, niekaip negalėjau perskaityti, nes rodės, kad saldus ir ilgas. bet kai įsigeriausino, tai nutariau įveikt. pasirodė, kad įdomus eilius su originaliais prieskoniais. o be cukraus - dar ir žiupsnelis druskos bei maltų pipirų. keistas įspūdis (bool keista = true) ;) nepasigailėjau. ir ilgai grožėjaus žaižaruojančiom fantazijom. umm... dar ir dabar akina :)
asociacijos neblogos, bet iš tiesų pasijaučiau pasinėrusi į rožinį lėlės Barbės pasaulį. Brrr, potencialo yra, bet baisiai dirbtinas produktas, kaip konservantų prifarširuotas blizgantis ryškus apelsinas.
Paskaičiau. Prisiminiau "Ameliją iš Monmartro, kurio taip ir nesugebėjau pažiūrėti iki galo, bo per saldus. Po to dar kartą perskaičiau. Pagailo laiko, sugaišto antram skaitymui, todėl nutariau perskaityt dar sykį (vdrug ką praleidau?) Bet ne- štampuotas, patentuotas produktas: 1. apie prancūziją, 2. prikaišiota deminutyvų (sausainėliai, skylutės, žievelės) 3. paminėti šokoladas, meilė ir katė. Diagnozė: rašykinis popsas liaudžiai.
šokoladas, prancūziškumas, senamiestis ir.. ir.. net gera, kaip gera - užridenai ant manęs tą gniužulą..:] nežinau net, kiek tau šypsenų užu tokį gėrį duoti:))))) :}