Tada turi suprasti…

Ar jauti aštrų skonį vakarykštės dienos,
sukepusiom lūpom prie brėkštančio ryto gaivos prisilietęs?
Ar užčiuopi paukščio skrydžio pulsą?
Ar regi plačiai atmerktomis akimis besikalančio daigo gyvumą?
Ar  matai pražystant  stebuklą?
Ar mylėjai kada?

Tada turi suprasti…

Nekaltą kūdikio žavesį-
Jo neatimsi ir apdergiant ką tik švariai nuvalytus batus
ir suveliant tavo šukuoseną,
bei sugriaunant kasdieninės dienos nusistovėjusią tvarką…
Maža ką gali leisti vaikui…

Tada turi suprasti…

Tada gali atleisti tave nuvylusiai moteriai.
Išmesti vienintelį žodį iš savo žodyno- “nusivylimas”.
Ar gali?

Pasiliki liūdesį,
nes kitaip nesuprasi džiaugsmo.

Pasiliki juodą,
nes nežinosi, kas tai balta…

Pasiliki tamsius sapnus,
nes nežinosi kokie būna rožiniai…

Kartais jumoras tampa žaliu…
-Kodėl žalias? Kodėl ne mėlynas? -
retorinis klausimas?
-Aš nežinau,
tiesiog, yra tokia sąvoka-atsakiau…

Yra…
Ir visko turi būti
ir viskas tobula.
Pati būtis tobula,
nes tai sinonimas žodžiui,
kurio negalima valkioti…