Ištrauka iš romano „Neužmirštuolių šauksmas“ (7) (juodraštis)

IX.
Pirmadienio rytą iš pašto dėžutės iškritusiame laikraštyje pasirodė kažkas pažįstama. O, dievulėliau, antraštė rėkė: „Orgijos kandidato į Europos parlamentarus namuose“, o nuotraukoje – mano namų svetainė su neryškiu pusnuogės Vijos siluetu ant fortepijono. Žvilgsnis nuslydo į neuždengtą langą, atmintyje šmėstelėjo nesuspėtas vakar naktį įžiūrėti šešėlis…
„Kas dabar bus? Sužinos pažįstami, giminės…“ – mąsčiau žadindama Martyną.
Pastėrusiu žvilgsniu žvelgęs į nuotrauką, jis stvėrėsi už galvos ir susikeikė:
–  Po šimts velnių! Negali nė nusi…, o jau visas miestas uosto…
– Ką ten miestas – visa šalis! Gal tyčia šokėją atsivedė ir žurnalistą pasamdė… Kartu dirbate – konkurentas…
– Tavo moksladraugis ir… šeimos draugas…
– Dabar jau savais nebegali pasitikėti – ką čia svetimas…
– Baik įtarinėti! – sužaibavo Martyno akys.
– Visi ten valdžioje vieni kitus kelis kartus nupirkę ir pardavę… Daugelis verslo reikalus susitvarkys … Pinigų aistra, nugalėjusi visuomenę, skatina tik lobti. O čia viliojanti ateitis – Europos parlamentas… Iš pavydo sprogtų bet kuris…
– Kviesiu gydytoją… Vienintelė išeitis – nedarbingumo lapelis…
– Dabar madinga…