vėlinės

kai lūpinės armonikėlės
pilni tavo banguoti
plaukai bėgimo takeliu
nuplaukia į kitą
mano akies krantą
susijaudina žvakutės
ant tavo nuogų pečių

kažkas suka galvoj
seną tavo plokštelę

tavo motinos žandai
susprogo kaip pumpurai
sukruvinti vos vos
tavo tėvas užvirino
vonioj tavo baltą
pelytę, kai atvažiavau
greitai.. . jos pasiimti

atsimeni, prašei, kad
tave nutapyčiau drobėj?