***
-Vėl, dukruže, išdykauji –
Vis keliauji ir keliauji.
Ką šį rytą sumanei,
Kad ant stalo marškiniai?
-Į mažiuką varlinuką
Nešiu maudyti kačiuką.
Išsidirbo kaip paršelis -
Vietom rudas, vietom žalias
Grynas vargas man su juo,
Mama, ar yra vanduo?
O mama iš virtuvėlės:
-Plaukt nemoka katinėlis.
Negirdėjo, nes neklausė
Puošmena namų didžiausia.
Eitų, bėgtų – slenkstis aukštas,
Rankoj - katinas ir šaukštas.
Tik išmaudžius pamaitins
Ant virvelės pakabins.
Tegul saulė išdžiovina,
O vėliau iškeps ir blyną, -
Tyliai mintija panelė -
Vietoj marškinių – skarelė,
Sauskelnių seniai jokių,
Užpakaliuku pliku
Per kiemelį ir per veją,
O joje - kupstų kupstelių.
Štai, už vieno ir suklumpa,
Katinukas vėju sprunka.
A-ja-jai, koks kyla triukšmas -
Tik raudojimas ir ūksmas.
Mūs mažiukė mergaičiukė
Murzina, tarsi paršiukė -
Lopas rudas, lopas žalias
Kaip tas katinas – paršelis.
Vos tik ją mama pamatė,
Tuo į glėbį, į tą patį
Mažą lauko baseinėlį,
O jisai – lyg akvarelė.
Spalvos liejasi pro šalį -
Čia darbavosi panelė.
----------------------------------
-Ai, koksai vanduo vėsus.
Mama, rankšluostis šiurkštus.