Sėdėti užsidarius kambaryje ir paišyti paukščiukus yra lygiai tas pats, kas... strikinėti laiptų pakopomis žemyn... Tai labai smagu ir lengva, o jei dar sėkmingai pavyksta nučiuožti turėklu...
Šįryt palikau nepatikrintą elektroninį paštą todėl pasaulis susitraukė kaip akies vyzdys ... kavos taip pat negėriau, bet nusilakavau nagučius žemės spalva ir išėjau.
Prieš išjungdama kompą dar pagalvojau jog internetu galima gauti viską... net žmogų, kuris norėtų būti tavo suvalgomas... Bet šįkart pasinaudojau senu susisiekimo būdu... parašiau tau atvirą laišką - atvirlaiškį, be nosinių, kablelių, taškų, be tarpų... Suskaičiavau raides jų buvo trisdešimt. Todėl sutrumpinau tavo vardą iki inicialų, o savąjį iki vienos raidės. Kitoje atvirlaiškio pusėje puikavosi horizonto linija ir nieko daugiau. Numerėlis... numeriukas... numirėlis + žalioji arbata. Beliko tik pažymėti adresą ir priklijuoti pašto ženklą...
... Myliu tavo meksikietišką profilį. Užsirašyk tai ant popieriaus lapelio ir prisiklijuok prie šaldytuvo, kaip visada, kad nepamirštum.
Jei nori aiškumo, padovanok man geltoną freziją – mažytį žiedelį ant ilgo koto... kvepiantį. ... ir tada aš suprsiu jog atėjo laikas. Svarbu tik nekreipti dėmesio į šviesoforą, nes jis bejausmis, o aš nekantri raudonai šviesai.
Tiesa, turiu katę, kai glostau ją naktį, iš po rankos lekia žiežirbos... nors švelniai glostau... su meile. Tas pats ir su ilgesiu...
Skysto gyvsidabrio spalvos danguje plevena mažytis baltas debesis.
Nebijok būti gyvas – išrėk savo jausmus...