Rūkais apsitraukia veidrodis,
Kasdien tyrinėjant save…
Ir blausta pranykdamas veidas
Lyg plauktum svajonių laive,
Lyg buvęs, girdėtas ar žuvęs
Tuos mūšiuos, kuriuos nebuvai,
Į laiko spąstus įkliuvęs
Kapsteisi lengvais apžavais
Gyvenimo geismą pagirdęs
Ir tramdęs blėstančią širdį
Tuščiais atminties pažadais,
Kad vyšnia žydėjai kadais
Ar išplaukei upių ledais
Į saulės liepsnojančią mintį…
2004
2004-03-07 23:16
Paskutinė eilutė manding išsprūdo netyčia:] Šiaip puikus išbaigtas kūrinys 5
2004-03-07 17:49
paaugliai tyrinėja save ;] fražė bent jau ta tokia. hm ;] šiaip sako veidrodžiai sugeria blogą energiją. "Rūkais apsitraukia veidrodis". vėlgi hm.. tai tiek apie mintį. apie svajonių laivus ir gyvenimo geismą neturiu ką pasakyt ;]
2004-03-07 15:16
.."lengvas apzavas"...
2004-03-07 14:02
labai skrajojančiai:) - patiko, duosiu penketuką:)
2004-03-07 11:37
sako, pasimistinis, lyg tai butu blogai........ :))
/////
2004-03-07 11:33
pesimistinis, bet parašytas gerai 5
2004-03-07 11:21
šis labai patiko.
2004-03-07 11:20
senejimo tema...saunus eilius.profesionalus ir vsio.
2004-03-07 08:53
Prasmingai netgi labai č i a apie laiką, save (... ir ne tik apie šitai) :-)
2004-03-07 08:36
Pradžia ir pabaiga labai, viduriuke šiek tiek kluptelėjo
2004-03-07 06:14
Ką čia be pridursi profisonalu ir viskas tuom pasakyta...
2004-03-07 06:11
Labai patiko nors ir truputi liūdnas, bet labai geras rimas ir ritmas, tai jam suteikia gera nuotaiką