***

Svaiginkimės!
Upės vandeniu tyru....
Laiko krantus skalaujančios upės vandeniu.

Ir prigerkime joje,
Dugnan nusileiskim, po to vėl iškilkim.
Pieno puta ar kraujo vilnim prisikelkim!
Ir įkvėpę tyro oro nerkime gilyn.

Svaiginkimės!
Gėriu ir blogiu, šviesa ir tamsa.
Skaidriu upės vandeniu ir juodu dangum.
Karčiu juoku prabilkim,
Ar raudančiu verksmu!
(svarbu prabilti. Netylėti.)

SVAIGINKIMĖS!!!
Ar vandeniu ar krauju
dugne ar paviršiuje!
Apsvaigti,
Tik apsvaigti.
Dorybe, vynu, meile, neapykanta.
Apsvaigti!
Ir laiko išgraužti krantus!
Tyrą vandenį upės geriant, plaukiojant joje
Ir amžinybės intakan įtekant.

P. S. Mane šiam eiliui įkvėpė Ch. Baudelaire. Ypač jo  "Paryžiaus splinas"