Ne po vieną, o spiečiais iš karto
Sukas baltosios bitės žiemos...
Lyg prie inkilo medy pakarto
Sau ieškotų bent kiek šilumos...
Šuoro grybšniai vis beržą šukuoja
Sklaido garbanas šviesiai rudas
Ir į pusnį kaip smėlį sukloja
Savo spengiančias baltas raudas...
Tiktai klevas kiemely pastiręs
Juodu liemeniu bara laukus,
Kur krūmokšnių suklupę punktyrai
Darko baltus pasaulio lapus...


Edvardas








