Atpjausiu gabalą tau savo liūdesio,
žiūrėk, koks jis prinokęs.
Gal nori dar saujelės vienišumo?
Paiimk, prašau, man jo tikrai negaila.
Turiu kažkur paslėpus ir riekę pavydo su užteptu kerštu,
Šiuos gal išmainyčiau į žiupsnelį juoko.
Ar ragavai kada nors neapykantos?
Nori? Pavaišinsiu! Jos skonis toks pikantiškas.
Ir paskutinius gėdos trupinius sušluočiau;
Baimės lupenas, skausmo kepalą, ašarų stiklinę
Suvalgyk ir išgerk...
...aš jau soti.