tai tik atspindys

pradingai kažkur...
atsikėlus ryte mačiau tavo atspindį veidrodyje, languose, mačiau tavo šypseną vandenyje, televizoriaus ekrane.. sapnuose..
aš noriu pailsėt nuo minčių
nuo neapsakomo ilgesio...
noriu bėgt, nugriūt ant pievos, pažvelgt į giedrą dangų
ir nematyt tavo veido jame.
noriu užsikapstyt miege
nesutikt tavęs ten...
o gal.. o gal tiesiog sėdėt ir žiūrėt į vieną tašką
ir negalvot apie vieną ir tą patį.
noriu..
pamiršt
paskęst
atgimt
ir vėl
paskęst,
bet aš vis dar tebeguliu ant tavo ranku
jausmų sukuryje..
ar galiu paliest tavo atspindį ..?