Už pasakos ribos...

Atsistojau prie teisybės durų.
Ką jūs manot, jas atidariau?
Tik vaikystės  pasakose  būna
Pabaiga be nuostolių, tačiau

Tęsinys nutylimas ir kartais
Jį randi įkritusį  mauruos.
Na, o jis – suspardytas -  vos vartos,
Laukdamas natūralios sekos.

Viskas, kas per barzdą nuvarvėjo,
Ko nespėjome suspaust delnuos -
Kiek užtruko, o paskui  išėjo
Už laimingos pasakos ribos...