gal ir atsakom, jei tas kveptelejimas kam nors trukdo gyventi, jeigu padetas kitiems ant tako ir negali jo nei apeiti, nei pastumti, nei kaip kitaip isvengti. o kitaip tikrai neatsakom. bent jau neturetume, nes kiekvienam priklauso israiskos erdves dalis.
As irgi nemanau, kad autorius apskritai atsakingas uz tai, ka jis nori pasakyti. Zmones kalba, nes tai ju laisve. O kiti supranta kaip jiems reikia, arba grozisi, nes jiems grazu, arba piktinasi, nes jiems to nereikia. O sios eiles, ar kaip jas bepavadinsi, visai nieko. Ne sedevras, bet gerai.
Puikus eilėraštis ir formos, ir turinio, ir lakoniškumo prasme. Ir net jei tai ne eillėraštis, o ataskaita apie rudeninės sėjos pradžią - vis tiek viskas turi atrodyti gražiai, džiuginti akį. Žinau, kiti prieštaraus, kad nemažiau svarbu, kas norėta pasakyti. Nesąmonė, niekas negali suprasti, ką norėjo pasakyti kitas žmogus, galų gale, dažniausiai mes taip ir rašome, kad kiti nieko nesuprastų, bent to jau reikėtų siekti. Šia linkme - puikus bandymas.