Užgavėnės

Tavo žvilgsnyje kitokiame, geram,
persirengusios viltys dūksta:
jos čiūžinėja tarsi "malpos"
ir maivosi su rėčiais ant galvų,
o kitos kaip žydeliai skambčioja
akimirkom - puodynės šukėm
ir suodžiais paišalioja kasdienybę,
kurią galop sutriauškia gervės,
visokios korės, morės ir čiūčelės -
pamėklės išvirkščių dienų -
iššluoja principus tarytum sniegą
ir linksmos veja veja žiemą -
jos veja žiemą iš mano širdies...