Patižusios snaigės
Ištirpsta ant mano palangės.
Žibuoklių melsvumas
Iš girios atklydęs žydės.
Pavasaris sklando –
Išbalęs visatos vaiduoklis,
Balandžio sparnų švelnumu
Jis mane ir tave palytės.
Atšylančios snaigės –
Žiemos baltaskarės vėduoklės
Į žvarbstančią širdį
Įlies ramumos ir vilties…
2003
2004-02-26 20:36
labai mielas.
2004-02-23 18:04
simpatjiskai
2004-02-22 21:48
pavasaris - vaiduoklis:)
2004-02-22 20:26
hmm o gal pavasaris ne toks jau ir mielas..
2004-02-22 15:39
Žiemos baltaskarės vieduoklės"- puiku. Šiltas eilius. Ir vėl pajutau, kad lyg aš jį būčiau rašiusi, nes ir aš taip pat jaučiu pasaulį, kaip šio eiliaus nuotaika. ////
2004-02-22 15:27
"Išbalęs visatos vaiduoklis" - čia jaučiasi tikrasis šaltis.
kitur - šilumos spinduliukai it prognozė..
m. iš jausmo rašytas...
2004-02-22 14:52
... gal dėl to jis lyg sustingęs, nors skaitant, rodosi, turėtų būti atvirkščiai ...
2004-02-22 14:46
Kai rašiau, širdyje buvo labai šalta... Argi tai saldu? Keista?
2004-02-22 14:37
labai lengvas ir gaivus , gal siek tiek persaldus , bet tokiu eiliuku cia maza :) geras . /////
2004-02-22 14:35
Gražu būtų jei nebūtų šiek tiek nuvalkiota.
2004-02-22 14:16
;-) tiesiog subjektyviai: nustebsiu jei šito neištrins..