Klaida arba žmogžudystė saldesnė už meilę

Miškas. Bėgiai. Traukinys. Kareiviai. Jie vyksta į karą. Lygiai 109. Per vagonus eina Raudonojo kryžiaus sesutė. 110-a. Tarp kareivių ji tokia mažutė ir balta. Kareiviai aukšti ir  tamsūs. Ji pažiūri 1-ajam į akis. Didelės tamsios kareivio akys įtraukia ją į vidų... Ji trinkteli jo akyse ir didžiuliu greičiu nuskrieja į jo praeitį.

Kūdikis. Didelės akys ir plati šypsena. Be dantų... Mažas šviesiaplaukis rausvaskruostis berniukas lėtai kanda didžiulį obuolį. Alkanesnė už jį širšė puola obuolį pirmiau ir atsiduria berniuko burnoje. Riksmas. Ašaros. Piktas tėvo balsas. „Ar tu durnas, nematai ką valgai! “…. Mokykla. Jis suole. Rašo kažką kaire ranka. Mokytoja prieina ir trenkia liniuote per pirštus... Namai. Virtuvė.  Moteris. „Ar tu durnas ant tokios ugnies kiaušinienę kept? “. Kiaušinienė dega. Jis nurausta kaip mažas berniukas... Traukinys. Trinkt. Ir gyvenimas bėga į priekį. Karo laukas. Jis mėgina šauti. Šautuvas užstringa. Jis susirūpinęs jį pakrapšto. Šautuvas iššauna tiesiai jam į kairįjį petį...

Sesutė išlipa iš kareivio akių ir sutelkusi savo žvilgsnį užmigdo kareivį amžinam miegui. Pereina prie 2-ojo.

Kūdikis. Rėkia... Vaikas. Bėga. Griūva ant šaligatvio. Nusibrozdina kelius... Paauglys. Lipa per tvorą į kaimynų daržą. Užsikabina kelnėmis. Pribėga šuo. Loja.... Jaunuolis. Eina į pasimatymą. Nusiperka rožę. Pro šalį važiuoja mašina. Jį aptaško iki juosmens. Jis ir rožė nuleidžia galvas... Traukinys. Trinkt. Ir gyvenimas bėga į priekį.  Karas. Šūviai. Po to tyla. Jis pirmasis pakyla iš slėptuvės. Gauna kulką tiesiai į krūtinę...

Sesutė išlipa iš kareivio akių ir sutelkusi savo žvilgsnį užmigdo kareivį amžinam miegui. Pereina prie 3-ojo.

Kūdikis. Tyla. Rožinė spalva. Motinos daina. Šypsena. Balti dantys... Vaikas. Juokas. Draugų būrys. Kamuolys. Stiklas. Juokas. Batai... Jaunuolis. Merginos. Šypsenos. Bučiniai. Atodūsiai. Išsiskyrimai. Naujos merginos. Gėlės. Ašaros. Traukinys. Trinkt. Ir gyvenimas bėga į priekį. Karas. Jokių merginų. Jokių šypsenų. Jokių ašarų. Jokių gėlių.  Jis tik vienas iš jų. Smūgis. Jis guli bendroje krūvoje...

Sesutė išlipa iš kareivio akių ir sutelkusi savo žvilgsnį užmigdo kareivį amžinam miegui. Pereina prie 4-ojo. .. Prie 5-ojo.... Prie 6-ojo... Prie 7-ojo. Prie 8-ojo. Prie 9-ojo... Pražiūri jų akyse nenusisekusius gyvenimus. Nebeįsižiūri atidžiai, perbėga žvilgsniu kaip pagreitintame filme. Po to nusprendžia juos užmigdyti dabar pat.

17-asis. Jo akys šviesesnės nei kitų. Plaukai keistai banguoja traukinio vagone ir regis iš tolo kėsinasi pakutenti jos kaklą. Sesutė atsargiai pakeliai nuo jo kaktos plaukus, įsižiūri į akis.

Žiema. Pirmas oro gūsis. Trumpas riktelėjimas. Šypsena. Juokas. Dviratis. Knygos. Poezija. Gitara. Traukinys. Trinkt. Ir gyvenimas bėga į priekį. Karas. Jis ramiai eina lauku. Šūvis. Jis griūva... 

Sesutė išlipa iš kareivio akių. Pabučiuoja kaktą. Sutelkia žvilgsnį. Jis užgesta. Jo plaukai nenori paleisti jos pirštų....

Ji pereina prie 18-ojo. Nebeturi jėgų išgyventi dar kitų svetimų gyvenimų. Tad tiesiog pradeda paeiliui žudyti visus žvilgsniu. 19-as, 20-as, 21-as, 22-as..... iki pat 108-ojo. Belieka traukinio vairuotojas. Ji įsistebeilija į jo akis prisėdusi iš šono, įsižiūri.

.... Jis surinka lyg ką baisaus išvydęs priešais ant bėgių ir miršta....

Sesutė ištaria jo vardą. Jis atsisuka, sutinka jos mirtiną žvilgsnį. Surinka lyg ką baisaus išvydęs priešais ant bėgių ir miršta....

Viskas. Traukinys tuščias. Jis nevairuojamas rieda tolyn. O jos akyse iškyla 17-ojo paveikslas. Juk jis nebūtų miręs kare. Ne. Jo akys buvo šviesesnės nei kitų. Ji matė, kaip jis abejingai vaikšto po karo lauką, kaip pašauna jo kairiąją koją, kaip jis krenta, kaip vėliau Raudonojo kryžiaus darbuotojai jį išneša iš lauko, nugabena į palapinę. Čia ji prie jo lovos. Koja greitai gyja. Jo plaukai apsivynioja aplink jos pirštus ir kaklą. Ji pasiduoda geismui...