Naiviom akim skaičiuoju prarajas,
matuoju skausmą tavo akyse,
tavęs gyvenimas nekenčia,
jam paliepus, likimas atbėga,
ir sutrypia viltis tavo delnuose .
Iš tavęs atims svajones,
per daug jų klausinėji - kada?
Dainuok, vežančio vežimo dainą,
savojo juk neturi ...
Jei du mušas,
būtinai tu gausi,
srūs krauju,
sieloje slepiami tavo randai .
Mielas drauge,
manęs juk neapgausi,
tavo akys, man visada išduoda,
kad savo lemtį aplankei .
Mano vilčių sodai,
dovanoju juos tau,
saviesiems išsekus - naudokis,
laimės pojūtį klonuosiu,
orginala padovanosiu tavo rankoms .
Papirksiu ramybę,
ir atsiųsiu ją tau,
apglėbus tave ji neįstengs atsiplėšti,
tave pamilt per daug paprasta .
Duok savo delnus - priglausiu,
dviems - bus daug lengviau .