sapnas

Tamsa tvyro kambaryje. Ją stebiu gulėdama ant lovos. Tik blanki rausva šviesa, prasiskverbianti pro užuolaidas, sudaro slogų apšvietimą. Prie lango stovi jaunas vyras. Melsvame nakties fone jo kūnas rodosi lyg išlietas. Nugaros ir pilvo raumenys įtempti kaip styga. Sabalo spalvos plaukai užbaigė apolono grožio formas.
Ranka jis lietė stiklą, jyg norėdamas kažką labai svarbaus įžvelgti tolumoje. Nepastebimai lėtai ranka nusviro ir jis atsisuko. Nemačiau jo veido, bet visa esybę jaučiau tiek fizinę, tiek vidinę jo jėgą.
Jis nėjo, o plaukė per erdvę. Prisėdo ant lovos krašto ir palinkęs įsižiūrėjo į akis. Kažko jose ieškojo. Žvilgsniu skverbėsi vis giliau ir giliau, kol palietė sielą. Surado tai, kas visą gyvenimą mane slėgė, skaudino ir kėlė nerimą. Akimis tarsi gėrė, kol neliko nieko, tik palengvėjimas ir ramybė.
Taip, jis tikrai buvo mano sielos draugas. Žmogus, kuris yra viskas kuo aš nesu.