galbūt tiesa, kad nieko ...

... galbūt tiesa,
kad nieko nemylėjau –
gal lyg akmuo
aš mylimas buvau,
kažkur ėjau,
kažkur skubėjau,
į kur, kodėl
gerai nesupratau - - -

o margos stotys
traukinius lydėjo - - -
kelių neklystančių
ieškojau – neradau- - -
p a k l y d ę
mintys negalėjo
nei sustabdyti,
nei patart - - -

ir keliavau
be svarstymų
lyg vaikas –
tikėjau pasakom
ir gyvenau sapne- - -
dabar jaučiu –
jau keistis laikas
- - - - - - - - - - - -
miškai, jus palieku
su mano svajone ...