Žvelgiu pro langą - lietus...
Toks gyvenimo tarpsnis atėjo,
kad reikia pamiršti visus draugus.
Gyvenimas painus ir skaudus.
Lietinga 18kos rudenio diena.
Man 18ka vasarą sukako...
Ir dar neaiškumai, sako, šneka.
Neaišku ant kokio esu tako. ..
Lietus nuteikia ilgai niūrai.
O kurgi tavo siela tarpsta, žiūri?
Kas mano tą sąsiuviniuką turi?
Kieno sugalvota užrašus vadinti taip?
Tyliu ir visu kūnu jaučiu lietų...
Kas paguosti vienišus žmogus galėtų?
Tyloje aš išeinu į lietų.
Namuose svečiuotis vėl norėčiau.


Krisčiukas Gudmonaitė




