ruduo dubuo

ruduo
dubuo,
pravirkę paaugliai,

darosi sunkiau
vis nesaugiau jiems čia būti

svajingos mergaitės
lėtu žingsniu šoka į liūdesį,

susikrimtusios pusdienį lovoje tūno,
galvoja kas aš esu ar kuo aš būsiu

knygoms kartais reikia lietaus,
atradimams liūdesio

lėtu žingsiu namo,

su kiekvienu apverktu rudeniu,
tu augi
gal kartais pargriūni