Dukra

Trumpu sijonu ir gilia iškirpte,
ji skęsta pievose žolių,
ji trupa senamiesčio gatvėse,
ir tavo lovos pakraščiuose.
Pulkininko dukra-
palieka kartų skonį burnoje.
Ligi piktų, į ja žaižaruojančių akių,
iki kur saulė leidžiasi kitoje pusėje aušrų.

Trumpu sijonu ir suplyšusiais bateliais,
ji merdėja atvaizde tavų pinklių,
ji prisotinus arterijas deguoniu,
ir baudžia  mėlynėmis ant skruostikaulių.
Inkvizitoriaus dukra-
ji rankomis vedžioja lūpas,
ligi opos, netyčia iškastos žande,
iki spirale atitekėjusio kraujo, jūros krante.