Gamtos žmogus, nebūtinai su žaliu veidu...
Geras žmogus, gamtos žmogus, ir rūpestis be saiko.
Tyloje mąstau aš vis, ir kada einu laukais,
noriu kalbėt kaip žuvis, ir noriu žalių akių... Ak, baiki.
Noriu aš apginti sielą gerą, noriu.
Noriu sužinoti kaip sukamas medus, vasarą iš korio...
Nieko gi tokio blogo, eiti laukais ir rinkti gėles.
Reikia tik nepasimesti, neparsiduoti - mėlyniems toliams.
Gamtos žmogus dėliojasi mintis, jaučia harmoniją...
Gamtos žmogus, kepant blynus mala miltus, grūdus sijoja.
Vakar pririnkau grybelių, raudongalviukų mažų...
Noriu aš būti net žiemą - jaukus - gamtos žmogus....


Krisčiukas Gudmonaitė




