Kaukė

Tyliai -
laibu rankos mostu
paslėpsiu aš iškreiptą veidą
po kauke.

Užmuščiau visus,
sudraskyčiau,
jei tik galėčiau
akimirką vieną
sau išpažinti
neapykantos
pritvinkusią širdį...

Pirmiausia peiliu
sau išpjaučiau
širdį,
kad nustotų kraujuoti,
nustotų skaudėti
bukai...

Tada akis
išpjaustinėčiau,
kad daugiau nematyčiau
savo
iškreipto veido.

Tada perpjaučiau gerklę,
kad amžiams užgniaužčiau
joje kylantį klyksmą,
kylančią raudą...

O galiausiai
supjaustyčiau kaukę,
kurią tyliai
deduosi
ant iškreipto veido -
juk viskas tik žodžiai...

O aš su kauke.