Tiek nežinomybės,
daug daug neišmąstytų horizontų...
Mums kiekvienam kas rytą
naujas horizontas. . .
Žvelgiu į praeitį.
O kaip gyvena artimieji?
Ar jie sunaikino prisiminimus apie mane?
Jaučiu tuos Palangos tilto pastolius,
kiek nuskalauti jūros akmenys. . .
Noriu nuotraukos. Noriu paveiksliuko,
piešto paprastu pieštuku užrašų knygutėje.. .
Nieko neturiu,
iš tuštumos sieloje,
net pamiršau kaip atrodo daiktai.
O va - gėlytė, mažas gelsvas žiedukas.
Tokia nerami ta nenujaučiama jūra.


Krisčiukas Gudmonaitė


