Žilvytis

Mano tėvas negyvas...
Mano tėvas –
Šyvas arklys...
Jo dvasia prie žilvyčio
Žvelgia tolį –
Valakų erdves
Ir mane bando protint,
Kad už rėžius turėsiu činšu
Savo ponui atpilti... –

Mano tėve,
Aš nemokiau vaikų
Nei akėti, nei arti...
Ir iš plūgo kažką padariau –
Tartum cirką padažęs,
Po sena obelim pastačiau... –
Nebereikia ir trilaukio –
Tas pasaulis permažas net man –
Kad iš gryčios išeisiu,
Akys perveria dangų –
It urėdas jau būčiau ir ten... –

Lėkė paukščiai –
Saviškius pabaidžiau su anais –
Nemaniau, kad taip laikas... –
Mano tėve, neteiski manęs... –

Draskos vėjai,
Nevaliodami naujo prilenkt... –
Dar pabūk – pasidyvinsim,
Žvelk, žilvytis... –
It kad tavo laikais –
Ant ežios...




činšas – duoklė;
trilaukis – žemės, naudojamos žemdirbystėje, panaudojimo būdas