jei būčiau prozaikas, rašyčiau: per savaitę, kas buvo sparčiai gyventa, kas buvo kaupta – viduje fiksuota, šeštadienį, tradiciškai apsitvarkydamas, iššluoju, kad nedėlioj švarus, neužgriozdota širdimi, tartum šventę išgyvenčiau užtarnautą laiką sau, su savo mintimis, apibendrinimas, loginių ryšių ieškojimais ir t.t.. o koks darbo procesas be dainos... o jei taip gryčioj kiekvienoj... – štai ir dainuojanti ulyčia.( nedėlia – tai sekmadienis, nors gali reikšti ir visą savaitės laikotarpį.