Tau

Vaikščiojau šiandien po tavo sodą
Ir prisėdau po sena šakota obelim.
Buvo gera, kai krito lapai po mano kojom,
kuriuose užrašyta mana praeitis.
Akimirką šią aš noriu nuolat nešiotis,
su savim tarsi atvirlaiškį,
kuriame gražiausi pasaulyje žodžiai.
Ir laukti aušros su tavim
pasirodant pirmiesiems ryto ženklams.
Kai tamsą pakeis šviesą tu būsi šalia.
Ir tos ašaros kurios riedės tavo skruostu
bus lašai iš meilės,
kurią pasėjom berods visai neseniai.
Nusišypsok ir mano sode šiandien gera