Yra jausmų, kurie nepasiekia širdies,
Bet jie giliau, kur neįmanoma pasiekti.
Tik vieno žodžio, tik mažiausios kibirkšties
Užtenka, kad galėtum juos paliesti.
Yra minčių, kurios neturi svorio,
Bet gali visą amžinybę sverti,
Pripildyt širdį saldžiausio savo skonio,
Karčiausiom ašarom ir akmenį praskelti.
Yra dienų be triukšmo ir skubos,
Bet laikas vis labiau skubėti ima,
Nei mintys, nei jausmai neatkartos,
Kas duota žemės, Dievo ir likimo.
Priglaudę delnus prie karštos krūtinės,
Visą pasaulį matuojam savimi.
Kiek daug talpina mūsų užrašinės –
Įsirašykim – „Būti Žmogumi“.


Daiva Rameikienė






