Šilumos dovana (tęsinys 3)

Kurį laiką jie ėjo tylėdami. Buvo gera taip eiti. Tiesiog eiti.
– Gal nori pašokti? – netikėtai pasiūlė Eimis.
– Kur, čia?  - Miglė iš netikėtumo sustojo ir pažvelgė į jį nustebusi.
– Kodėl gi ne? Prie šokančio fontano, šviečiant žibintams, medžiams metant paslaptingus šešėlius...
Eimis buvo užkietėjęs romantikas. Miglė tai suprato ir linktelėjo pritardama. „Tegu šis jų vakaras bus labai romantiškas ir nepamirštamas“ – pagalvojo ir, padariusi grakštų reveransą, uždėjo ranką Eimiui ant peties. Lyg burtų lazdele kažkam mostelėjus, iš garsiakalbių pasklido muzika. Eimis švelniai apkabino Miglę ir jie pradėjo suktis valso žingsneliu. Greitai prisijungė dar kelios poros, o aikštelė aplink šokantį fontaną netrukus priminė teatro sceną, kurioje aktoriai atlieka muzikinį kūrinį.
Pasibaigus šokiui, dar kurį laiką jie vaikštinėjo sodo takais, dalijosi dienos įspūdžiais, tarėsi apie sekantį susitikimą. Bet abu labai nenorėjo, kad šis vakaras baigtųsi, todėl nusprendė pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis.
Einant Universiteto gatve, Miglė sustojo prie Alumnato. Sudomino prie pastato esanti lentelė su trumpa istorija:
„Alumnatas – tai 1582 m. popiežiaus įsteigta kunigų seminarija, kurioje mokėsi ir gyveno studentai iš Skandinavijos, Vidurio ir Pietų Europos. Šios, jėzuitų globojamos, seminarijos tikslas buvo paruošti kunigus misijoms Rytuose, nes Vilnius strategiškai buvo tam ypač tinkamas. Po 1569 m. Bresto bažnytinės unijos, vienijančios katalikų ir stačiatikių bažnyčias, ypatingas popiežiaus dėmesys buvo skirtas graikų apeigų katalikų (unitų) dvasininkams rengti šioje seminarijoje. Alumnato kiemas yra vienas gražiausių vėlyvojo renesanso architektūros pavyzdžių Vilniuje. 1622 m. perstatytą ansamblį sudaro reprezentacinis uždaras kiemas su arkadomis ir pusiau uždaras kiemas, iš kurio atsiveria vaizdas į Prezidentūros kiemą“.
Pastebėję, kad vartai atidaryti, Miglė su Eimiu užėjo į kiemą ir pamatė tikrąjį renesanso architektūros grožį: trijų aukštų pastatas, priekinis fasadas - arkiniai balkonai, visas ansamblis juosia uždarą kiemą. Įspūdinga! Beeidami toliau, pateko į senamiesčio kiemelius, kuriuose ne vieną šimtmetį skaičiuojantys namai leido pajusti istorijos dvelksmą šį romantišką vakarą.
Taip bevaikštinėdami, priėjo Eimio parduotuvėlę.
– Gal užeikim, pavaišinsiu kava, - pasiūlė Eimis. Miglė mielai sutiko.
Nedidelė, jauki parduotuvė Miglei iš karto patiko. Ten stovėjo patogi dvivietė sofa ir kavos staliukas. Kaip gera buvo patogiai įsitaisius, pailsėti. Kol Miglė apžiūrinėjo interjerą, stenduose išdėliotus papuošalus, Eimis paruošė kavą. Malonus aromatas, kokybiškos kavos skonis nuteikė maloniam pokalbiui. Du žmonės, visai neseniai susitikę, bendravo taip nuoširdžiai, lyg būtų seniai vienas kitą pažinoję.
Laikas pralėkė nepastebimai. Miglė pakilo – metas namo. Eimis paprašė, kad ji kiek luktelėtų, o pats nuėjo prie vieno stendo ir paėmė keletą gintarais inkrustuotų sagių.
– Išsirink, kuri tau gražiausia. Noriu padovanoti. Lai ji primins šį puikų vakarą.
Ir Miglė išsirinko. Trys maži gintarėliai skleidė šiltą šviesą ramunių žiedlapių apsuptyje.