Europinis siuvėjas

Neturtingas Siuvėjas išėjo grybauti, dar rytinis traukinys nebuvo pravažiavęs.
Pabradės miške kvepėjo stirnomis ir briedžiais.
Siuvėjas jau nuo vieškelio pastebėjo du rimtai sėdinčius ir geriančius Baravykus.
Kaip tik saulė tekėjo, ir Baravykų akys sublizgėjo gimstančioje šviesoje.
Siuvėjas prisėdo šalia geriančių ir klausėsi, ką tie kalba.
Baravykas sako Baravykui:
– Nuskriaudė mus gamta – nuogus į mišką paleido.
– Jeigu ne samanos, mes gyventume palaidą gyvenimą.
– Aš negyvensiu – supūsiu iš karto.
– O aš... O aš...
Siuvėjas atsisuko į verkiančius Baravykus.
– Esu europinio lygio siuvėjas.
– Tu moki siūti rūbus?
– Matykit, kaip pasisekė Siuvėjui...
– Esu neturtingas siuvėjas. Man reikia pinigų, ir tada pasiūsiu jums rūbus.
Baravykai susižvalgė. Siuvėjas neatrodė patikimas žmogus.
– Mes duosime tau pinigų.
– Norime po mėlyną liemenę su sidabro grandinėmis. Mes, jauni Baravykai, parašėme projektą ir gausime Europos pinigų, – sumirksėjo Baravykas gudriomis akutėmis.
– Siuvėjau, nori gauti stipendiją? – užtikrintu, geležiniu balsu paklausė kitas Baravykas.
– Noriu, – Siuvėjo balse skambėjo abejonė.
– Gausi.
– Esu europinis Siuvėjas. Bet nepriklausau pažangiųjų grupei.
– Reikia pasirašyti popierius... Būsi ką tik išdygusių Baravykų grupėje.
Siuvėjas buvo verčiamas pasirašyti ištiestuose popieriuose: „... rūbai grybams, neapdovanotiems talentais būti atviriems... vedžiojimas už nosies visokias ten madingai..., aprengtas voveruškas, kelmučių partijos kėlimas ant kelmų, europiniai juodi kostiumai. “
Krauju pasirašė.
Siuvėjas tikėjosi praturtėti – todėl pasirašė viską.
Eidamas į Pabradės geležinkelio stotį, jis paklausė krepšyje gulinčių Baravykų:
– O jūs girti?
– Taip. Mes pasigėrėme saulėlydžiu.
Traukinyje Siuvėjas pasijuto turtingas ir, miegodamas ant kieto suolo, siuvo mėlynas liemenes Baravykams.