Sugrįžau

Sapne aš basom kojom
upėn įbridau;
Dugne vien šakos, dumblas
ir maurai visokie;
Vanduo kuris turėjo nešti,
tapo man kančia kažkokia;

Žiūrėjau aš į laivą plaukiant pro šalį,
jame tave mačiau,
šypsojais ir tau ten buvo gera.
Ko gero ten saugiau,
bet nežinau kodėl krante pasilikau.

Tai ponas EGO pakvietė tada,
prabudęs šį ryt supratau.
Dabar tą EGO palikau dumble
ir pas tave su šypsena grįžau.

Nusimečiau tą praeities kaukẹ,
ir kitu tapau, šypsojaus mažam vaikui
ir senolės galvą bučiavau.
Tada aš tavo balsą Dieve išgirdau:
sūnau džiaugiuosi, kad vėl tave matau.