Skaitykloje

Nuobodžiai lyjant už lango sėdėjau su knyga rankose. Šalia  senolė  švytinčiu veidu mane stebėjo. Ir mintys kaip kokie debesys lėtai pro šalį slinko. Juk ne mes renkamės orą, nei pasirenkam tai kas šalia. Lauke tik vėjas ir lietus nuo medžių atima lapus, o čia tokia tyla ir ji šiandien man tapo Dievo
dovana. Kartais ir žmogaus sieloj vieną dieną euforija, kitą dieną jau audra.