Kimstu

Klausausi kaip kimstu
Kai bandau tau išaiškinti
Neišmatuojamus vingius

Popierius plyšta
O suklijuotas turi randų
Taip ir mes

Įgėlus bitei
Ji miršta
O mes gyvename it nieko

Nuskynus gėlę
Mes grožimės
O ji nuvysta per greit

Kai mes pykstame
Vienas ant kito
Pažeidžiame l dėsnius visatos

Kai palieti man ranką prieš užmigdamas
Jaučiu jog savo buvimu
Esu artimas

Raktu atrakinu spynas
Tik tas kurioms
Tinka raktas

Kai peržengiame slenkstį
Atsiduriame kitame matavime
Kitoje dimensijoje

Mano sekama pasaka
Be galo kas vakarą
Užpildo erdvę kurioje gyvename

Sumindytas sniegas
Nebeprisimena
Jog jis buvo baltas

Įstrigusi gegutė laikrodyje
Yra įsitikinusi jog yra gyvutėle
Nes niekada nebuvo pametusi savo vaikų

Kai tu šnabždi murmeles
Aš rašau
Apie tavo sapną