Nunešti į rugsėjus

Vasara verčiasi į kitą pusę,
Takas pramintas per nokstantį grūdą.
Kokiu pavirsi, tokiu ir būsi –
Nokinsi saulę ar naktį juodą.

Sverdami laiką tarp savo pirštų,
Deginam viską, kas buvo netikra.
Žemės kaitra į pelenus virsta,
Lietūs nulyja, nuplaudami viską.

Buvai tu taip arti, lyg nėr ribų –
Danguje ar žemėj pasilikti.
Žmonės negyvena be klaidų,
Daug svarbiau juk meilėje išlikti.

Neklausyk, ką žmonės pasakys –
Nebeliktų laiko sau gyventi.
Danguje kitoks jau atspindys –
Tad išeikim saulei nusilenkti.

Nusilenkti brandai esaties –
Nieko tu man nebuvai žadėjęs,
Tik pripylei širdį pilnaties
Vasarai nunešti į rugsėjus.