Ryto Pabaisa

- Tylėk. Dar pabudinsi.
- Ką?
- Rytą.
- Kodėl? Ar jis miega?
- Taip. Apsidairyk. Matai, kaip tamsu?
- O anam šone šviesiau.
- Ten nežiūrėk.
- Gerai. O ten ar ne saulė miega?
- Ne. Saulė sukasi. Arba skrenda. Gerai nepamenu.
- Ji turi sparnus?
- Nee..
- Tai kaip ji gali skristi?
- Spinduliais.
- Kodėl tu viską žinai?
- Ne viską.. Nežinau paskutinio mėnesio pavadinimo. Nespėjau išmokti iki pirmadienio.. Ir dar kažko nežinau..
- O kodėl aš nežinau?
- Visi, tokie kaip tu, mažai žino.
- Bet žinosiu?
- Aha. Kai pradėsi eiti į mokyklą.
- Galiu rytoj?
- Ne.
- Ar ant mūsų nerėks? Kad niekam nesakėm... Išėjom.
- Nesužinos. Greitai grįšim. Kol jie dar miegos.
- Bet kaip jie nežinos, jei aš pasakysiu?
- Tiesiog nesakysi.
- O kaip man nepasakyti? Aš viską sakau.
- Pamiršk.
- Kaip reikia pamiršti?
- Kai grįšim, vėl atsigulsim miegoti. O kai nubusi, pasakysiu tau, kad tai tebuvo sapnas.
- Gerai.
- Neužlipk ant svirplio.
- Kodėl neužlipti ant siurplio?
- Ne siurplio. Su siurpliu jie valo kilimus. Svirplio.
- Kodėl neužlipti?
- Tu jį sutraiškysi. Pala. Štai imk.
- Oi. Kodėl jis pabėgo?
- Išsigando.
- O tu ko nors bijai?
- Kartais. Kai mokytoja rėkia ir pasidaro baisi kaip ta žuvis iš knygutės.
- O daugiau nieko?
- Ne.
- Aš daug ko bijau.
- Dar užaugsi.
- Ir nebijosiu?
- Turbūt.
- Kodėl ant žolės taip šlapia?
- Čia toks keistas vanduo. Ne lietus. Pamiršau, kaip vadinamas.
- Ar mes tikrai spėsim grįžti? Aš bijau.
- Spėsim.
- Tai.. Eikim prie ežero.
- Negalim.
- Kodėl?
- Dabar ten rūkas. Nepamatysi ir įkrisi vandenin. Ką tada darysim?
- Šauksim.
- Negalim. Mes išėjom slapta.
- Kodėl slapta?
- Nes niekas to nežino. Juk sakiau.
- Atleisk. Jau prisiminiau.
- Eime atgal.
- Jau? Aš dar nenoriu.
- Ten toli kažkas vaikšto.
- Kas?
- Nežinau. Todėl eime namo.
- Kodėl drebi?
- Man šalta.
- Tu bijai?
- Truputi..
- Sakei, bijai tik mokytojos.
- Kai sakiau, pamiršau, kad dar bijau ir tos vaikščiojančios žmogystos.
- O jei ten vaikščiotų kas nors kitas? Bijotum?
- Jei nežinočiau kas, bijočiau.
- Vadinais, tu daug ko bijai. Kaip ir aš.
- Eime.
- Gerai.. Oo.. Ar tikrai nesužinos ir nerėks.
- Ša. Matai, jau pažadinai rytą.