Kaip greitai skuba bėgančios minutės,
Kaip greitai lekia miestuos traukiniai…
Tik vienas tu, klajojantis keleivi,
Prie kryžkelės suklupęs – stovėt pasilikai.
Ir tu stebi, kaip skuba žmonės,
Kaip laukia jų šilti namai,
Tik niekas, bėgdamas, nemato,
Kad šiame pasaulyje vienas tu likai…
Ir rodos tau – kaip greitai bėga laikas,
Ir rodos tau – kaip paukščiai skuba skrist…
Tik tau vienam pasaulis šis nemielas:
Nėra kur tau skubėt, nėra kur tau sugrįžt…


Gyvenimo fragmentai


