Šešėlis

Stebiu tave kasnakt, kasdien
Neturiu pas ką kitą pabėgti
Aš po kojomis, vis tau pašonėj
Tik negaliu ištiesti rankos, nuraminti
Vienai man tiek daug parodei

Tavo didžias svajones aš mačiau
Kiekvieną tylų žodį išgirdau
Kabu šalia tavo silpno kūno
Tik niekad nežinau, kaip apkabinti
Nors vienai man tu tiek parodei

Nesugebu tau glostyti plaukų
Ar pasakyti, kad ne viena pasilieki
Tamsiausioje nakty, nusilpusi
Kai trečią valandą pataluose verki
Net nežinai, kiek daug tu man atvėrei

Kai kraujavai, gulsčia po tavimi tylėjau
O būčiau atsitraukusi, ką gyvą pakvietusi
Kad vietoje manęs tave paguostų, išbučiuotų
Nors sugebu vien tyliai šalia rymoti
Tamsoje arčiausiai prisiglaudžiu, dėkoju, kad kvėpuoji net po to, ką man parodei