aš uždariau sunkias duris
palikau tave ten ašarotą..
darydama dar ištariau
lyg visumai, paliekamai mudviejų
myliu tave
ašaromis tvino kambarys
manęs tenai jau nebebuvo
nulipau sunkiais laiptais
nuverkiau žemyn gatve
nes dar mylėjau tave
už poros mėnesių ėjau tuo keliu
žaliavo jau viskas
dar kartais verkšlenau
o kur tu esi?.. nuo tada nežinau,
nekilo ranka jau paklausti
pusė metų praėjo, pražydę viskas senai,
jau lapai ruošiasi kristi.
dar vis kai menu, paskutinį
tavo liūdną ašarotą žvilgsnį,
nuverkiu jį tyliai
kai einu ta gatve
užkylu laiptais
atidarau tas sunkias duris
grįžtu į namus.


nemyliu




