Žvelgdama į tavo širdelę,
uždėtą po postu savo,
kvailai šypsausi.
Kaip noriu matyti save
tavo akimis.
Norėjau dalintis
savo pasauliu,
savo žodžiais,
vaizdais matytais.
Tavo vardas – malda
mano rytmety,
mano vakaro užsimerkime
prieš miegą.
Kol maitini mane savo
pakeltu mėlynu nykščiu
„Facebooke“,
kol tolumoj nusišypsai,
kai prasilenkiame,
tol
mano širdis pilna
daug daugiau visko –
matymo.


Evv


