Vis pūtei ugnį
Burna pilna svilinto cukraus
Balta, žarijom apipylei
Nusukau galvą stebėt dangaus
Nudegę plėmai ir šviesiai pilkos dulkės
Ji išrinko skaudžią dainą
“Ne” prašiau, bet ir skausmo norėjau
Nors piltųsi ašaros karštos
Šalta, užmiršai ugnį bučiuot
Ir malkos jau gana sudrėko
Aplink vejas mane kitas tu
Kita, šešėliais traška
Plieno pilna burna kaitai man nieko nepalikus
Vis tie patys žodžiai šalty grįžta ir žinau,
Kad niekur tu neišėjai


Stirnaitė


