Eilinis apie prasmes

Ir tie du lapiukai
Išbėga žaisti
Šokti laimės gyvenimo šokį
Rodos nesibaigiančiuose jiems laukuose.
Kaip jie vijasi lyg žodžiai
Derantys į dainą
Suskamba kiekvienas
Grūdas javų lauke
Žiūrėdamas į pašėlusias rungtynes
Kiekvienas grūdas išdainuoja savo odę
Svajodamas tapti duona o gal kuris ir
nukritusiu tarp malūno grindų grūdeliu
Taip prasmingai
Radusiam vietą niekas nežino kam -
Gulėti ant žemės
Ir nepasisėti tamsoje

Ir apie tą nepasisėjusį grūdelį
Susirinkę pasaulio išminčiai
Išraudos pamokymus ir mąstys apie gyvenimo nebūtį
Ne apie pasisėjusias sėklas
O apie štai tą tamsoje niekais nuėjusį grūdelį
Ir štai iš neprasmės išdygs prasmė
Kai išminčiai ją apmąstys

Bet čia prisijungia trečias lapiukas
Ir sudrebina dermę
Kokia trinytė trėlė
Panaši savo kiekviena spalva į saulę
Dar kartą
Atima laukams protą.
Nelieka vakar nelieka
Svarbu
Nelieka nebūties